- ištrenkti
- ištreñkti vksm. Ìštrenkė príešininkui giñklą iš rañkų.
.
.
ištrenkti — ištreñkti, ia (ìštrenkia), ìštrenkė 1. tr. NdŽ trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i ìštrenkė prūdelį Šd. ║ refl. BsPII63(Kln) pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrenkimas — ištrenkìmas sm. (2) → ištrenkti: 1. NdŽ. 2. KŽ. 3. NdŽ → ištrenkti 8. trenkimas; aptrenkimas; atitrenkimas; įtrenkimas; ištrenkimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
aptrenkti — aptreñkti, ia (àptrenkia), àptrenkė tr. 1. Rtr, KŽ apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente J. 2. KŽ aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas N. 3. BŽ209 smūgiu apsvaiginti, pritrenkti. | refl.: Dabar ką gi, apsitrenkęs ir … Dictionary of the Lithuanian Language
atitrenkti — atitreñkti, ia (atìtrenkia), atìtrenkė K, Š, NdŽ; N 1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdaužti — 1 išdaũžti, ia, ìšdaužė tr. 1. K, Skr smūgiu ištrupinti, suskaldyti: Berniokai langą ìšdaužė Užp. 2. Kl ištrenkti, išmušti: Ìšdaužė iš nagų pieštuką Šts. Iždaužiu, ižkrečiu iš rankų SD421. | Skatiko iš nagų jam neišdauši Žem. | refl. tr.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man … Dictionary of the Lithuanian Language
ištauškinti — 1. intr. kaukšint išeiti: Jis ištauškino iš teismo salės J.Marc. 2. tr. Lk greitai išbildinti: Liepė ponai užkrauti tam Leonui geležinius ant rankų ir kojų; ištauškino į Telšius ir padavė į rekrūtus Žem. 3. tr. ištrenkti, išmesti: Vakar muni… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrankyti — NdŽ; M iter. ištrenkti. 1. tr. Rtr, Š trankant išjudinti, išduobti, išmušti, išdaužyti, padaryti kiaurymę: Ištrankytas [sienoje] vietas reikia patinkuoti rš. ║ Dg trankant sudaužyti, sugriauti: Par karą išdaužė, ištrañkė tus [kapų] paminklus Krž … Dictionary of the Lithuanian Language
nutrenkti — nutreñkti, ia (nùtrenkia), nùtrenkė 1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i… … Dictionary of the Lithuanian Language
partrenkti — partreñkti, ia (par̃trenkia), par̃trenkė 1. tr. N, K, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ pargriauti, parblokšti: Jis par̃trenkė bulių NdŽ. Par̃trenkėm kiaulę, i nudūrė Mžš. Dviratis par̃trenkė vaiką Rm. Pasispardė [ožiukas], partrenkė senelį ir nulėkė sau oru… … Dictionary of the Lithuanian Language